Skydliaukė – maža liauka, primenanti drugelio formą, funkcionuojanti priekinėje kaklo dalyje. Nepaisant mažo dydžio, ji atlieka lemiamą vaidmenį reguliuojant įvairias kūno funkcijas. Skydliaukė gamina hormonus, kurie yra atsakingi už medžiagų apykaitos, energijos lygio, augimo ir vystymosi kontrolę, tad sveikos ir tinkamai funkcionuojančios skydliaukės palaikymas yra be galo svarbus, siekiant užtikrinti bendrą organizmo sveikatą bei gerovę.
Kaip veikia skydliaukė?
Pagrindiniai skydliaukės sutrikimo simptomai
Skydliaukės sutrikimai gali pasireikšti įvairiais simptomais, todėl labai svarbu juos anksti atpažinti, kad būtų galima laiku diagnozuoti ir gydyti. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys skydliaukės sutrikimų simptomai:
- Nuovargis ir vangumas: nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
- Svorio pokyčiai: nepaaiškinamas svorio padidėjimas arba svorio kritimas.
- Nuotaikos svyravimai: depresija, nerimas, dirglumas ar nervingumas.
- Raumenų silpnumas: jaučiamas raumenų silpnumas arba drebulys.
- Širdies ritmo pokyčiai: greitas arba nereguliarus širdies plakimas.
- Plaukų ir odos pokyčiai: sausi, lūžinėjantys arba retėjantys plaukai, sausa, šiurkšti oda.
- Žarnyno problemos: vidurių užkietėjimas arba dažnas tuštinimasis.
- Menstruacijų sutrikimai: menstruacinio ciklo pokyčiai.
- Jautrumas temperatūrai: dažnai būna labai šalta ar karšta.
- Kaklo patinimas: skydliaukės padidėjimas, žinomas kaip struma.
Atminkite, kad šie simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar sergate hipotiroze (nepakankama skydliaukės veikla) ar hipertiroze (padidėjusia skydliaukės veikla). Jei atsiranda bet kuris iš šių simptomų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų galima tiksliai diagnozuoti ligą.
Kam būdingi skydliaukės sutrikimai ir kas juos sukelia?
Skydliaukės sutrikimai apima įvairias sąlygas, kurios turi įtakos normaliai skydliaukės veiklai. Yra įvairių šių sutrikimų priežasčių:
- Autoimuninės ligos: tokios būklės kaip Hashimoto tiroiditas ir Greivso liga, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja skydliaukę.
- Jodo trūkumas: nepakankamas jodo, būtinos maistinės medžiagos, reikalingos skydliaukės hormonų gamybai, suvartojimas.
- Skydliaukės mazgai: susiformavę dariniai, atsiskyrę nuo skydliaukės audinio.
- Tiroiditas: skydliaukės uždegimas, dažnai sukeltas virusinės infekcijos arba autoimuninės reakcijos.
- Genetiniai sutrikimai: tam tikros genetinės sąlygos gali sukelti skydliaukės disfunkciją.
- Vaistai ir gydymas: kai kurie vaistai pvz.: ličio preparatai gali turėti įtakos skydliaukės funkcijai.
Skydliaukės sutrikimų priežasčių supratimas yra labai svarbus nustatant tinkamas kiekvienos būklės gydymo ir valdymo strategijas. Svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tikslios diagnozės ir individualaus gydymo plano.
Kas yra hipotirozė ir hipertirozė?
Hipotirozė ir hipertirozė yra du dažni skydliaukės sutrikimai, atsirandantys dėl skydliaukės hormonų lygio disbalanso. Hipotirozė – skydliaukės sutrikimas atsirandantis, kai skydliaukė negamina pakankamai skydliaukės hormonų. Dėl to sulėtėja medžiagų apykaitos procesai organizme. Dažni hipotirozės simptomai yra nuovargis, svorio padidėjimas, sausa oda, jautrumas šalčiui ir vidurių užkietėjimas.
Hipertirozė – skydliaukės sutrikimas atsirandantis, kai skydliaukė gamina per daug skydliaukės hormonų. Dėl to padidėja medžiagų apykaitos greitis organizme. Hipertirozės simptomai yra svorio kritimas, padidėjęs apetitas, greitas ar nereguliarus širdies plakimas, nerimas ir šilumos netoleravimas.
Kokios ligos sukelia hipotirozę? Kaip jas gydyti?
Hipotirozę gali sukelti įvairios ligos ir būklės:
- Tiroiditas – tai skydliaukės uždegimas, dėl kurio gali sutrikti skydliaukės hormonų gamyba ir išsiskyrimas. Tiroidito fazės skirstomos į tris kategorijas: tirotoksinė – šioje fazėje skydliaukė yra peraktyvuota ir gamina pernelyg daug hormonų, kas sukelia hipertirozę. Po jos seka – hipotiroidinė fazė, kuomet skydliaukė nebegamina pakankamai hormonų ir pasireiškia hipotirozė. Galutinai pasirodo eutiroidinė fazė, kurios metu skydliaukės hormonų lygis yra normalus. Yra keletas tiroidito tipų sukeliančių hipotirozę:
- Hashimoto tiroiditas: Tai autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema puola skydliaukę. Tai sukelia lėtinį skydliaukės uždegimą ir palaipsniui mažina skydliaukės funkciją.
- Poūminis tiroiditas: Tai skydliaukės uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda po virusinės infekcijos. Poūminis tiroiditas gali sukelti skausmą ir patinimą skydliaukėje.
- Pogimdyminis tiroiditas: Tai tiroidito forma, kuri gali pasireikšti po gimdymo moterims ir sukelti hipotirozę.
Kiekvieno tiroidito tipo gydymas priklauso nuo simptomų ir skydliaukės hormonų lygio, kad tai sužinoti pradžioje atliekamas skydliaukės tyrimas. Gydymas gali apimti stebėjimą, pakaitinę hormonų terapiją, vaistų vartojimą ar kitus gydymo metodus, priklausomai nuo individualaus paciento atvejo ir simptomų sunkumo.
- Jodo trūkumas – jodas yra būtinas mineralas, reikalingas skydliaukės hormonų gamybai. Nepakankamas jodo suvartojimas gali sukelti jodo trūkumą, o tai gali turėti įtakos tinkamam skydliaukės funkcionavimui. Jodo trūkumas gali sukelti įvairius skydliaukės sutrikimus, įskaitant gūžį (padidėjusią skydliaukę) ir hipotirozę. Nėščios moterys ir kūdikiai yra ypač pažeidžiami dėl jodo trūkumo, nes tai gali sukelti vystymosi problemų. Norint išvengti jodo trūkumo, svarbu vartoti daug jodo turinčių maisto produktų, tokių kaip jūros gėrybės, joduota druska, pieno produktai ir kiaušiniai. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami jodo papildai, ypač nėščioms moterims arba asmenims, gyvenantiems vietovėse, kuriose yra žinomas jodo trūkumas, pvz.: jo yra mažai maisto produktuose.
- Nefunkcionuojanti skydliaukė – reiškia skydliaukės struktūros ar funkcijos sutrikimą ir dažnai pasireiškia tik gimus. Laiku nesiėmus tinkamų veiksmų ir nepradėjus gydymo gali išsivystyti hipotirozė ar hipertirozė. Tinkama diagnozė atliekant skydliaukės tyrimus yra labai svarbi nustatant konkrečią disfunkciją ir pasirenkant tinkamą gydymo metodą, tad naujagimiams iškart daromas kraujo tyrimas. Tolimesnis gydymas gali apimti vaistus, gyvenimo būdo pokyčius, pakaitinę hormonų terapiją arba, kai kuriais atvejais, chirurginę intervenciją, priklausomai nuo individualaus paciento atvejo.
Kokios ligos sukelia hipertirozę? Kaip jas gydyti?
Hipertirozę gali sukelti įvairios ligos ir būklės:
- Greivso liga – taip pat žinoma kaip Bazedovo liga, yra autoimuninis sutrikimas, sukeliantis hipertirozę. Esant tokiai būklei, imuninė sistema gamina antikūnus, kurie skatina skydliaukę gaminti per daug skydliaukės hormonų. Greivso liga gali sukelti tokius simptomus, kaip: greitas širdies plakimas, svorio kritimas, nerimas, rankų drebulys ir išsipūtusios akys (žinoma kaip egzoftalma). Greivso ligos gydymas yra ilgalaikis, dažniausiai iki 2 metų. Gydymo metu gali būti skirtas antidiabetinių vaistų bei radioaktyvaus jodo vartojimas, tam tikrais atvejais reikalinga skydliaukės operacija. Svarbu paminėti, kad Greivso ligos gydymo metu galimi šalutiniai poveikiai, nuo vaistų vartojimo.
- Skydliaukės mazgai – dariniai atsiskyrę nuo skydliaukės audinio, kurie dažniausiai yra matomi tik ultragarsiniu tyrimu, bet kartais gali būti ir apčiuopiami. Nors jie dažnai nesukelia simptomų, didesni skydliaukės mazgai arba tie, kurie gamina perteklinį hormonų kiekį, gali sukelti problemų, tokių kaip rijimo pasunkėjimas arba matomas gumbas kakle. Tai pat kai kurie skydliaukės mazgai , nors ir retai, bet gali būti vėžiniai. Gydymo galimybės priklauso nuo tokių veiksnių kaip dydis ir piktybinių navikų rizika. Galimos gydymo galimybės yra slopinimo terapija, radioaktyviojo jodo terapija arba chirurginis pašalinimas.
- Tiroiditas – kaip ir ankščiau minėta, reiškia skydliaukės uždegimą, dėl kurio gali sutrikti skydliaukės hormonų gamyba ir išsiskyrimas. Yra pora tiroidito tipų sukeliančių hipotirozę:
- Poūminis tiroiditas – stipriausią skausmą sukeliantis tiroidito tipas. Dažnai pasireiškia karščiavimu, skausmu kakle, organizmo nusilpimu ar pasikeitusiu skydliaukės dydžiu.
- Lėtinis autoimuninis tiroiditas – dažniausiai pasireiškia be pastebimų simptomų. Šiuo atveju skydliaukės funkcija yra žymiai pasikeitusi: padidėjusi, sumažėjusi arba normalios būklės.
Kiekvieno tiroidito tipo gydymas priklauso nuo simptomų ir skydliaukės hormonų lygio, kad tai sužinoti atliekamas skydliaukės tyrimas. Gydymas gali apimti stebėjimą, pakaitinę hormonų terapiją, vaistų vartojimą ar kitus gydymo metodus, priklausomai nuo individualaus paciento atvejo ir simptomų sunkumo.
Kitos skydliaukės ligos
- Skydliaukės vėžys – piktybinė liga, dažniausiai būdinga moterims, kurios metu skydliaukės ląstelės pradeda intensyviai augti ir susidaro vėžiniai navikai. Jis skirstomas į kelis tipus:
- Papiliarinis skydliaukės vėžys: tai yra dažniausiai pasitaikantis skydliaukės vėžio tipas. Jis paprastai auga lėtai ir yra sunkiai pastebimas.
- Folikulinis skydliaukės vėžys: šis tipas sudaro mažesnę dalį skydliaukės vėžio atvejų. Jis taip pat auga lėtai, bet gali būti šiek tiek agresyvesnis nei papiliarinis skydliaukės vėžys.
- Meduliarinis skydliaukės vėžys: tai retesnis skydliaukės vėžio tipas, kuris pradeda formuotis iš C ląstelių skydliaukėje. Jis gali būti susijęs su genetinėmis mutacijomis.
- Anaplastinis skydliaukės vėžys: tai labai retas ir agresyvus skydliaukės vėžio tipas, kuris sparčiai plinta ir dėl spartumo yra sunkiai išgydomas.
- Kretinizmas – įgimta hipotirozės forma, atsirandanti dėl skydliaukės hormonų trūkumo vaisiaus vystymosi metu. Kretinizmas gali sukelti rimtų augimo ir vystymosi sutrikimų. Naujagimių patikros programos vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį anksti nustatant kretinizmą, leidžiant greitai pradėti pakaitinę skydliaukės hormonų terapiją, siekiant normalizuoti hormonų kiekį ir palaikyti tinkamą augimą bei vystymąsi. Kretinizmo diagnozė apima skydliaukės hormonų kiekio kraujyje matavimą bei vaizdo tyrimus skydliaukės įvertinimui.
- Strūma (gūžys) – tai būklė, kuriai būdingas skydliaukės padidėjimas jaučiamas arba matomas kaklo srityje. Yra trys gūžio tipai: endeminis, sporadinis, epideminis. Strūma dažniausiai atsiranda dėl jodo trūkumo, padidėjusio ar sumažėjusio hormonų kiekio skydliaukėje. Dažniausiai gydoma padidinus suvartojamo jodo kiekį arba darant operaciją.
- Adisono liga – yra retas sutrikimas, taip pat žinomas kaip antinksčių nepakankamumas, kuriam būdingas nepakankamas kortizolio, aldosterono bei lytinių hormonų kiekis. Ši lyga dažniausiai pasireiškia asmenims nuo 20m. iki 40 m.. Tokia būklė gali sukelti daugybę simptomų, įskaitant nuovargį, svorio kritimą, žemą kraujospūdį, odos spalvos pokyčius, viduriavimą vėmimą. Norėdami diagnozuoti Adisono ligą, sveikatos priežiūros specialistai gali atlikti kraujo tyrimus, kad išmatuotų hormonų lygį ir vaizdinius tyrimus, kad įvertintų antinksčius. Gydymas paprastai apima pakaitinę hormonų terapiją, siekiant panaikinti hormonų trūkumą.
- Akromegalija (hipofizinis gigantizmas) – retas hormoninis sutrikimas, kurį sukelia perteklinė augimo hormono (GH) gamyba hipofizėje. Tai sukelia nenormalų audinių ir kaulų augimą, dėl kurio padidėja rankos, pėdos, veido bruožai ir kitos kūno dalys. Akromegalijos diagnozė apima kraujo tyrimus, skirtus GH ir į insuliną panašaus augimo faktoriaus 1 (IGF-1) kiekiui išmatuoti, taip pat vaizdinius tyrimus, tokius kaip MRT ar KT, siekiant nustatyti hipofizės navikus. Akromegalijos gydymo galimybės gali apimti operaciją navikams pašalinti, vaistus, slopinančius GH gamybą, arba spindulinę terapiją.
- Hipofizinis nanizmas (mažaūgiškumas) – būklė, kuriai būdinga nepakankama hipofizės augimo hormono gamyba. Dėl to sutrinka augimo procesas bei suletėja skydliaukės Gydymas paprastai apima pakaitinę augimo hormonų terapiją, siekiant paskatinti augimą ir sunormalizuoti jo tempą.
Skydliaukės ligų diagnostika
Skydliaukės ligų diagnostika yra labai svarbi norint veiksmingai valdyti skydliaukės ligas ir užtikrinti tinkamą gydymą. Skydliaukės ligų diagnostika tai išsamus skydliaukės įvertinimas, kuris gali apimti įvairius diagnostikos metodus, tokius kaip: išsamus ligos istorijos įvertinimas, fizinis patikrinimas ir specifiniai laboratoriniai tyrimai, skirti skydliaukės hormonų kiekiui išmatuoti. Skydliaukės struktūrai ir funkcijai įvertinti arba bet kokių mazgelių ar navikų pobūdžiui nustatyti gali būti atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai, pvz.: ultragarso ar smulkios adatos aspiracinė biopsija. Naudodami šių diagnostikos priemonių derinį, sveikatos priežiūros specialistai gali tiksliai diagnozuoti skydliaukės ligas ir parengti individualizuotus gydymo planus.
Kodėl svarbu profilaktiškai atlikti skydliaukės tyrimus?
Reguliarūs profilaktiniai skydliaukės tyrimai yra būtini norint išlaikyti optimalią sveikatą ir išvengti komplikacijų, susijusių su skydliaukės sutrikimais. Šie tyrimai leidžia anksti nustatyti skydliaukės ligas, tokias kaip hipotirozė, hipertirozė ir t.t., kurios, jei negydomos, gali sukelti įvairių sveikatos komplikacijų. Be to, reguliarūs skydliaukės tyrimai padeda stebėti skydliaukės funkciją ir užtikrinti, kad hormonų lygis neviršytų normos ar nebūtų per žemas. Jie taip pat padeda nustatyti galimą jodo trūkumą, atlikti atitinkamus mitybos koregavimus ar papildymus. Atlikdami profilaktinius skydliaukės tyrimus, asmenys gali imtis aktyvių veiksmų, kad apsaugotų savo skydliaukės sveikatą ir bendrą gerovę.
Apibendrinimas
Apibendrinant galima teigti, kad sveika skydliaukė yra būtinybė bendrai gerovei palaikyti. Skydliaukės veikimo supratimas, skydliaukės sutrikimų simptomų atpažinimas ir galimų gydymo galimybių žinojimas yra esminiai žingsniai siekiant veiksmingai valdyti skydliaukės ligas. Nesvarbu, ar tai hipotirozė, hipertirozė, skydliaukės uždegimas ar skydliaukės mazgai, ankstyvas nustatymas, tiksli diagnozė ir tinkamas gydymas atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį optimizuojant skydliaukės sveikatą, užkertant kelią galimoms komplikacijoms bei leidžiant gyventi geriau.
