Ar žinojote, kad net ir jaučiantis pakankamai gerai turite didelę riziką sirgti plaučių uždegimu? Tai, kas dažnai painiojama su peršalimu ar lengvu kosuliu gali būti organizme atsiradusi Mycoplasma pneumoniae (pneumonija) – mažų, judrių, pailgos formos mikoplazmų bakterijų rūšis, kuri yra labai apgaulinga ir gali sukelti ne tik lengvas kvėpavimo takų infekcijas, bet ir sunkesnes plaučių uždegimo formas.
Pastaruoju metu ši infekcija sparčiai plinta visame pasaulyje, o sveikatos priežiūros specialistai fiksuoja vis daugiau susirgimų atvejų tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Mikoplazmų sukeltos pneumonijos simptomai dažnai būna lengvi arba visai nepastebimi, todėl liga neretai lieka nediagnozuota ir negydoma laiku. Dėl šios priežasties labai svarbu atpažinti pirmuosius mikoplazminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymius ir suprasti, kada nereikėtų ignoruoti, atrodytų, nekalto kosulio ar nežymaus karščiavimo. Laiku pastebėjus simptomus bei pradėjus tinkamą gydymą, galima išvengti rimtesnių komplikacijų ir apsaugoti ne tik save, bet ir aplinkinius.
Mikoplazmos simptomai: kaip atpažinti pirmuosius simptomus?
Pagrindiniai mikoplazminės kvėpavimo takų infekcijos simptomai yra:
- Ilgai trunkantis, varginantis ir sausas kosulys.
- Nedidelis karščiavimas.
- Bendras silpnumas ir energijos stoka.
- Gerklės skausmas.
- Galvos skausmas.
- Raumenų skausmai.
- Krūtinės skausmas, jaučiamas kosint ar giliai kvėpuojant.
- Sunkumas kvėpuojant ar oro trūkumas (dusulys).
- Švokštimas.
Be pagrindinių kvėpavimo takų simptomų mikoplazminė kvėpavimo takų infekcija gali pasireikšti ir kitais požymiais, kurie gali padėti nustatyti ligą. Tokiais kaip: hemolizė, odos bėrimai, sąnarių skausmai, virškinamojo trakto sutrikimai bei širdies veiklos problemos. Nors šie simptomai pasitaiko rečiau – juos patiria 5-10 % pacientų – jie gali apsunkinti ligos eigą ir reikalauti papildomo gydymo.
Kaip atpažinti kosulį, sukeltą Mycoplasma pneumoniae bakterijos?
Kosulys, sukeltas Mycoplasma pneumoniae bakterijos, turi keletą būdingų savybių, kurios padeda jį atpažinti. Pirmiausia, šis kosulys išsiskiria ilga trukme ir nuolatiniu intensyvėjimu – jis gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių bei sukelti krūtinės skausmus ar netgi vėmimą, stengiantis atsikosėti. Be to, šis kosulys dažniausiai būna sausas ir neproduktyvus – tai reiškia, kad jis neskatina gleivių išsiskyrimo, o tik dirgina gerklę ir sukelia nuolatinį diskomfortą. Dar vienas svarbus šio kosulio bruožas – švokštimas, kuris dažnai girdimas iškvepiant.
Jei šie kosulio simptomai išlieka ilgą laiką, ypač su papildomais požymiais, tokiais kaip karščiavimas, galvos skausmas ar nuovargis, tai gali būti signalas, kad organizme veikia Mycoplasma pneumoniae bakterija, tad reikėtų nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Mikoplazminės infekcijos eiga
Inkubacinis laikotarpis, nuo užsikrėtimo Mycoplasma pneumoniae bakterija iki pirmųjų simptomų pasireiškimo, paprastai trunka nuo 2 iki 3 savaičių. Po šio laikotarpio mikoplazminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija prasideda lengvais simptomais, kurie trunka 5–7 dienas ir dažnai primena paprastą peršalimą: švelnus kosulys, sloga, gerklės skausmas ir nuovargis. Dėl šių lengvų požymių žmonės dažnai nekreipia dėmesio į ligą ir nelaiko jos rimta problema. Daugelis tęsia kasdienę veiklą – eina į darbą, mokyklą, taip leisdami infekcijai vystytis ir plisti oro lašeliniu būdu.
Negydoma mikoplazmų sukelta pneumonija, laikui bėgant ima progresuoti: lengvas kosulys pereina į paroksizminį kosulį, kurį lydi krūtinės skausmas, kartais net vėmimas, dėl pastangų kosėti, taip pat atsiranda švokštimas. Simptomai nesibaigia tik intensyvėjančiu kosuliu: atsiranda bendras silpnumas ir karščiavimas, kuris paprastai prasideda nuo nedidelės temperatūros, tačiau vėliau pakyla iki 39–40 °C ir tampa periodinis – pasikartojantis kelis kartus per dieną.
Negydoma ar netinkamai gydoma mikoplazmų sukelta infekcija tampa rimta liga, kuri gali sukelti komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, bronchitas, laringitas, faringitas ar ausies uždegimas, bei reikalauja intensyvaus gydymo ir hospitalizacijos.
Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae tyrimai
Mikoplazmų sukeltos pneumonijos ir chlamidinės pneumonijos infekcijų diagnostika yra sudėtinga, nes abiejų ligų simptomai dažnai būna nespecifiniai ir gali priminti kitas kvėpavimo takų infekcijas. Todėl jų diagnostikai atliekami serologiniai tyrimai, nustatantys specifinius IgM ir IgG antikūnus kraujyje arba nosiaryklės PGR tyrimas.
Mikoplazmų sukeltos pneumonijos tyrimai
IgM antikūnai atsiranda ūminėje infekcijos fazėje, maždaug po 2 savaičių nuo užsikrėtimo, ir paprastai išnyksta per metus. Kadangi pakartotinai užsikrėtus mikoplazmine kvėpavimo takų infekcija IgM gaminasi mažai, dažniausiai IgM tyrimas atliekamas kartu su IgG tyrimu, kuris rodo ilgalaikį imunitetą ir infekciją vėlesniais etapais. IgG antikūnai atsiranda po 3–4 savaičių ir lieka organizme ilgą laiką, leidžiant įvertinti praėjusią infekciją.
Dar vienas Mycoplasma pneumoniae nustatymo metodas – PGR (polimerazės grandininė reakcija), kuris leidžia aptikti bakterijos genetinę medžiagą organizme. Dažnai atliekama ir plaučių rentgenograma, siekiant įvertinti plaučių pažeidimus ir diferencijuoti infekciją nuo kitų pneumonijos rūšių.
Chlamidijų sukeltos pneumonijos tyrimai
Chlamydia pneumoniae – dar viena netipinės pneumonijos sukėlėja, kurios simptomai gali būti labai panašūs į Mycoplasma pneumoniae sukeltą infekciją. Kaip ir mikoplazminės kvėpavimo takų infekcijos atveju, chlamidinės pneumonijos diagnozė dažniausiai grindžiama serologiniais tyrimais, kuriais nustatomi IgM ir IgG antikūnai prieš Chlamydia pneumoniae. IgM atsiranda ankstyvose infekcijos stadijose, o didėjantis IgG titras rodo aktyvią infekciją arba pakartotinį užsikrėtimą.
Molekuliniai metodai, tokie kaip PGR, taip pat naudojami Chlamydia pneumoniae nustatymui, jie leidžia tiesiogiai aptikti bakterijos DNR kvėpavimo takuose ar kraujyje.
Kadangi tiek Mycoplasma pneumoniae, tiek Chlamydia pneumoniae gali sukelti netipinę pneumoniją su panašiais simptomais, išsamūs laboratoriniai tyrimai yra būtini norint tiksliai nustatyti sukėlėją ir paskirti tinkamą gydymą.
Mikoplazmų sukeltos pneumonijos gydymas
Kadangi ligos simptomai dažnai prasideda palaipsniui ir gali būti nesunkūs, daugelis pacientų iš pradžių bando gydytis simptomiškai – ilsisi, vartoja skysčius, naudoja vaistus nuo karščiavimo ar kosulio. Tačiau, jei simptomai nepraeina ar blogėja, būtina kreiptis į sveikatos specialistą, gydytoją, kuris, nustatęs mikoplazminę kvėpavimo takų infekciją, skirs atitinkamą gydymą. Mikoplazmų sukeltos pneumonijos gydymas dažniausiai yra ambulatorinis ir remiasi empiriniais antibiotikais, skirtais netipinei pneumonijai gydyti.
Svarbu pažymėti, kad mikoplazmų sukelta kvepavimo takų infekcija nereaguoja į beta laktaminius antibiotikus, todėl gydytojas skiria makrolidus arba fluorochinolonus. Daugeliu atvejų gydymas antibiotikais padeda sumažinti simptomų trukmę ir intensyvumą, tačiau kosulys gali išlikti dar kelias savaites. Sunkesniais atvejais, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms ar pacientams su nusilpusia imunine sistema, gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvesnės medicininės priežiūros.
Ar mikoplazmų sukelta pneumonija užkrečiama?
Mycoplasma pneumoniae plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja ar čiaudi. Infekcija lengvai perduodama artimo kontakto metu, ypač uždarose patalpose, tokiose kaip viešasis transportas, mokyklos, darželiai ar biurai. Dėl itin lengvo plitimo bei nepastebimų pirmųjų simptomų, ši infekcija dažnai vadinama vaikščiojančia (angl. walking) pneumonija.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką, rekomenduojama laikytis bendrų higienos taisyklių: dažnai plauti rankas, vengti artimo kontakto su sergančiais, dengti burną ir nosį kosint ar čiaudint, vėdinti patalpas bei dažniau dezinfekuoti paviršius. Taip pat labai svarbu visur su savimi nešiotis alkoholinį dezinfekantą, kadangi būnant ne namuose, ne visur rasite galimybę nusiplauti rankas, o dezinfekantas gali lengvai tilpti į kišenę ir pagelbėti, kai reikia greitai pašalinti bakterijas nuo rankų paviršiaus. Ypač svarbu naudoti dezinfekantą po kontakto su dažnai liečiamais paviršiais, tokiais kaip durų rankenos, turėklai ar viešojo transporto bilietų aparatai. Tokios prevencinės priemonės gali žymiai sumažinti mikoplazminės kvėpavimo takų infekcijos plitimo riziką, ypač šaltuoju metų laiku.
DUK apie pneumoniją
Ar mikoplazmų sukelta pneumonija serga tik vaikai?
Ne, mikoplazmų sukelta pneumonija serga ne tik vaikai. Nors ši infekcija dažniau nustatoma ikimokyklinio amžiaus vaikams, ja gali susirgti ir suaugusieji. Suaugusiems dažniausiai pasireiškia lengvesnė ligos forma, tačiau žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar lėtinėmis ligomis infekcija gali būti rimtesnė.
Ar mikoplazmų sukelta infekcija gali sukelti komplikacijų?
Taip, ypač jei liga negydoma arba serga vaikai, senyvo amžiaus žmonės ar asmenys su nusilpusia imunine sistema. Galimos komplikacijos apima plaučių uždegimą, bronchitą, laringitą, faringitą ar ausies uždegimą.
Ar įmanoma susirgti mikoplazmų sukelta pneumonija daugiau nei vieną kartą?
Taip, persirgus šia infekcija įgyjamas tik trumpalaikis imunitetas, todėl pakartotinės infekcijos yra galimos.
Kas turi didesnę riziką užsikrėsti mikoplazmų sukelta pneumonija?
Didesnę riziką turi vaikai, ypatingai ikimokyklinio amžiaus, asmenys su nusilpusia imunine sistema, žmonės su kvėpavimo takų ligomis.
Ar yra vakcina nuo Mycoplasma pneumoniae?
Ne, šiuo metu vakcinos nuo Mycoplasma pneumoniae nėra, tad geriausias būdas prevencijai – laikytis tinkamos higienos – dažnai plauti ir dezinfekuoti rankas, vengti kontakto su sergančiais ir stiprinti imuninę sistemą.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija ar rekomendacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
