Atėjus pavasariui ir sužydėjus augalams, kartu su gaiviu oru į kai kurių žmonių gyvenimą dažnai atkeliauja ir nemalonūs pojūčiai. Akys ašaroja, jaučiamas nosies niežėjimas, o čiaudulys tampa kasdienybe. Daugelis šiuos simptomus vadina pavasarine alergija, tačiau medicininis šio reiškinio pavadinimas – alerginis rinitas, dar žinomas kaip šienligė.
Tai yra nosies ir akių gleivinės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia ore tvyrančios žiedadulkės iš medžių, žolių ar piktžolių. Alerginis rinitas dažniausiai pasireiškia sezoniškai, kai ore tvyro didžiausia alergenų koncentracija. Tačiau ši būklė gali tęstis ir ištisus metus, jei ją sukelia tokie alergenai kaip pelėsiai, gyvūnų pleiskanos, plaukai ar namų dulkės.
Nors alerginis rinitas vargina daugelį, gera žinia yra ta, kad jį galima efektyviai kontroliuoti, jei žinome, su kuo kovojame.
Kas yra alerginis rinitas (šienligė, alerginė sloga)?
Alerginis rinitas, dar vadinamas šienlige arba alergine sloga, yra lėtinė imuninės sistemos reakcija į aplinkoje esančius alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkes, pelėsį, gyvūnų pleiskanas ar tam tikras chemines medžiagas. Susidūręs su alergenu, organizmas pradeda gaminti histaminą ir kitas uždegimines medžiagas, kurios sukelia būdingus simptomus: nosies užgulimą, sekreto tekėjimą iš nosies, niežėjimą, akių paraudimą ir ašarojimą.
Šienligė gali būti sezoninė, kai simptomai pasireiškia tam tikru metų laiku (dažniausiai pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug augalų žiedadulkių), arba trukti ištisus metus (jei ją sukelia nuolatiniai alergenai, tokie kaip dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos). Nors alerginis rinitas nėra pavojinga liga, jis gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, trikdyti miegą ir kasdienę veiklą.
Kuo skiriasi vazomotorinis ir alerginis rinitas?
Vazomotorinis ir alerginis rinitas yra dvi skirtingos lėtinio rinito formos, kurios sukelia panašius simptomus, tačiau jų atsiradimo priežastys ir gydymo metodai skiriasi.
- Alerginis rinitas, kaip anksčiau minėta, atsiranda dėl imuninės sistemos reakcijos į tam tikrus alergenus, tokius kaip žiedadulkės, dulkių erkės, pelėsis ar gyvūnų pleiskanos. Jis dažniausiai pasireiškia čiauduliu, nosies užgulimu, gausiomis nosies sekreto išskyromis, niežuliu ir ašarojančiomis akimis. Alerginis rinitas gali būti sezoninis (pavasarinė alergija) arba ištisus metus trunkantis.
- Vazomotorinis rinitas nėra susijęs su alergija – jį sukelia autonominės nervų sistemos sutrikimas, dėl ko nosies kraujagyslės ima netinkamai reaguoti į įvairius dirgiklius, tokius kaip oro pokyčiai, stiprūs kvapai, tabako dūmai, stresas ar hormonų svyravimai. Šio tipo rinitas dažniausiai pasireiškia nosies užgulimu, skaidriomis išskyromis ir kvėpavimo pasunkėjimu, tačiau nėra akių niežulio ar kitų alergijai būdingų požymių.
Gydymas taip pat skiriasi: alerginis rinito gydymas turi būti pritaikytas individualiai, vadovaujantis jūsų sveikatos specialisto, gydytojo alergologo/klinikinio imunologo nurodymais ir dažniausiai valdomas vengiant alergenų, naudojant gydytojo paskirtus vaistus, nosies purškalus, ar visame pasaulyje pripažinta alergenų specifine imunoterapija (ASIT). Vazomotorinis rinitas gydomas jūsų gydytojo paskirtais nosies kraujagysles veikiančiais purškalais, drėkinimu ir gyvenimo būdo korekcijomis.
Kaip pasireiškia pavasarinė alergija?
Pavasarinė alergija, dar vadinama sezoniniu alerginiu rinitu arba šienlige, pasireiškia dėl ore esančių medžių, žolių ir kitų augalų žiedadulkių. Organizmo imuninė sistema, klaidingai atpažindama žiedadulkes kaip pavojingas medžiagas, pradeda gynybinę reakciją, išskirdama histaminą, kuris sukelia nemalonius simptomus.
Dažniausi pavasarinės alergijos simptomai:
- Nosies užgulimas arba gausios skaidrios išskyros.
- Dažnas čiaudulys.
- Nosies ir akių niežulys.
- Akių paraudimas, ašarojimas, patinimas.
- Gerklės perštėjimas ar niežulys.
- Kosulys, sunkesniu atveju – dusulys.
- Galvos skausmas, bendras nuovargis.
Šie simptomai gali būti stipresni sausomis, vėjuotomis dienomis, kai žiedadulkės lengvai sklinda ore, o po lietaus – sumažėti, nes drėgmė sumažina jų koncentraciją. Pavasarinė alergija gali trukti kelis mėnesius, kol sumažėja tam tikrų augalų žydėjimas.
Alerginės slogos simptomai
- Nuolatinis čiaudulys (ypač rytais arba po kontakto su alergenu).
- Gausios, skaidrios nosies išskyros.
- Nosies užgulimas (be karščiavimo ar slogos tirštėjimo).
- Nosies, akių, gomurio ar gerklės niežulys.
- Akių paraudimas, ašarojimas ir patinimas.
- Sumažėjusi uoslė ir skonio pojūtis.
- Kosulys ar gerklės perštėjimas (dėl užpakalinės nosies dalies sekreto tekėjimo).
- Nuovargis, galvos skausmas (dėl deguonies trūkumo esant nosies užgulimui).
Simptomai gali būti sezoniniai (pvz., pavasarį dėl žiedadulkių) arba ištisus metus trunkantys (kai sukelia dulkės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanos ar kiti kasdieniai alergenai).
Kaip atskirti, kada tai alerginė sloga, o kada jau peršalimas?
Alerginę slogą ir peršalimą gali būti sunku atskirti, nes abu sutrikimai pasireiškia panašiais simptomais, tačiau jų priežastys ir trukmė skiriasi.
Jei simptomai kartojasi kasmet tuo pačiu metu, užsitęsia ilgiau nei dvi savaites ir nėra karščiavimo ar bendro organizmo nusilpimo – greičiausiai tai alerginė sloga. Jei atsiranda gerklės skausmas, silpnumas ir nosies išskyros tampa tirštos – tai peršalimas. Esant abejonėms, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris nukreips pas gydytoją alergologą/klinikinį imunologą, įtariant alergijos atvejį arba pas otorinolaringologą, įtariant peršalimą.
Sezoninio alerginio rinito diagnostika
Sezoninio alerginio rinito diagnostika prasideda nuo išsamios anamnezės, kurioje atsižvelgiama į paciento simptomus, jų dažnumą, sezoniškumą ir galimus alergenų poveikio veiksnius. Apžiūros metu gydytojas gali pastebėti būdingus alerginio rinito požymius, tokius kaip skersinė nosies raukšlė, patamsėję ratilai po akimis („alergijos ratilai“) ir dažnas nosies trynimas („alergijos saliutas“).
Toliau atliekama priekinė rinoskopija arba, esant nuolatiniam alerginiam rinitui, nosies endoskopija, padedanti diferencijuoti šią būklę nuo kitų galimų nosies uždegimų, polipų ar anatominių pakitimų.
Norint tiksliai nustatyti alergijos sukėlėją ir patvirtinti atopiją, atliekami odos alerginiai mėginiai arba alergenui specifinių IgE antikūnų tyrimai kraujyje. Dažniausiai naudojamas diagnostikos metodas yra odos dūrio mėginys, kurio metu nedidelis alergeno kiekis užlašinamas ant odos, o atsiradusi reakcija leidžia įvertinti organizmo jautrumą tam tikroms medžiagoms.
Jei odos mėginiai negali būti atlikti arba jų rezultatai neaiškūs, taikomi in vitro IgE tyrimai, kurie padeda atskirti tikrą įsijautrinimą nuo kryžminio reaktyvumo. Sezoninio alerginio rinito diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis trimis pagrindiniais simptomais – čiauduliu ir nosies niežėjimu, vandeninga rinorėja bei nosies užgulimu – kartu su laboratoriniais tyrimais, patvirtinančiais eozinofilų buvimą nosies gleivinėje ir specifinių IgE antikūnų atsaką į tam tikrus alergenus.
Šienligės (alerginio rinito) gydymas
Alerginio rinito (šienligės) gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei paciento organizmo reakcijos. Pagrindinis tikslas – sumažinti arba visiškai pašalinti simptomus, kad būtų galima gyventi visavertį gyvenimą. Gydymo planą visada sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus bei paciento poreikius.
Lengvesniais atvejais, jūsų sveikatos specialisto, gali būti skiriami vaistai, kurie padeda sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį ir nosies niežėjimą. Jie veikia blokuodami histaminą – cheminę medžiagą, kurią organizmas išskiria reaguodamas į alergenus. Jei simptomai stipresni ar vargina nuolat, gali būti skiriami purškalai mažinantys nosies gleivinės uždegimą.
Kai kuriais atvejais, kai vaistai nesuteikia pakankamo palengvėjimo arba pacientas pageidauja ilgalaikio sprendimo, gali būti išduodamas siuntimas alergologui-imunologui dėl alergenui specifinės imunoterapijos (ASIT) galimybių įvertinimo. Tai vienintelis, visame pasaulyje pripažintas, gydymo būdas, kuris ne tik palengvina simptomus, bet ir gali ilgainiui sumažinti alergijos stiprumą. Imunoterapija veikia mokant imuninę sistemą nereaguoti į konkretų alergeną – tam tikrais intervalais pacientui skiriamos mažos alergeno dozės, kurios palaipsniui didinamos.
Imunoterapija gali būti taikoma dviem būdais:
- Poodinė imunoterapija (SCIT) – alergenas leidžiamas po oda gydytojo kabinete, dažniausiai kartą per savaitę pradinėje fazėje, vėliau rečiau.
- Poliežuvinė imunoterapija (SLIT) – alergeno ekstraktas vartojamas lašais ar tabletėmis po liežuviu, dažniausiai kasdien namuose pagal gydytojo nurodymus.
Šis gydymas gali trukti 3–5 metus, o jo poveikis išlieka net 7–12 metų po gydymo pabaigos. Tai reiškia, kad ilgainiui pacientas gali visiškai atsikratyti alergijos ar bent jau žymiai sumažinti jos pasireiškimą.
Svarbu pabrėžti, kad tinkamiausią gydymo metodą gali parinkti tik jūsų gydytojas, atlikęs reikiamus tyrimus. Kiekvieno paciento situacija yra unikali, todėl prieš pradedant bet kokį gydymą būtina pasitarti su specialistu.
DUK apie alerginį rinitą
Kaip atskirti alerginę slogą nuo paprastos?
Alerginė sloga dažniausiai pasireiškia staiga ir yra lydima čiaudulio, niežulio nosyje, akių ašarojimo bei paraudimo. Ji paprastai atsiranda dėl kontakto su alergenais, tokiais kaip žiedadulkės, dulkių erkės ar gyvūnų plaukai. Paprasta sloga, susijusi su peršalimu ar virusine infekcija, dažniausiai būna lydima gerklės skausmo, karščiavimo ir bendro negalavimo.
Kas sukelia alerginį rinitą (šienligę)?
Alerginį rinitą sukelia imuninės sistemos reakcija į įkvepiamus alergenus. Dažniausi alergenai yra:
- Žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių)
- Namų dulkių erkutės
- Pelėsis
- Gyvūnų pleiskanos ir plaukai
- Ar galima visiškai išgydyti šienligę?
Visiškai išgydyti šienligę šiuo metu nėra įmanoma, tačiau galima efektyviai kontroliuoti simptomus. O alergenui specifinė imunoterapija (ASIT) gali padėti sumažinti jautrumą alergenams ilgalaikėje perspektyvoje.
Kiek laiko trunka alerginė sloga?
Alerginė sloga gali trukti tol, kol žmogus kontaktuoja su alergenais. Pavyzdžiui, jei alergija yra sezoninė (žiedadulkėms), simptomai gali trukti kelias savaites ar menesius. Jei alergija yra nuolatinė (dulkėms, gyvūnams), simptomai gali pasireikšti visus metus.
Ar alerginis rinitas pavojingas sveikatai?
Pats alerginis rinitas paprastai nėra pavojingas, tačiau jei jis ilgai neišgydomas arba blogai kontroliuojamas, gali sukelti komplikacijų, tokių kaip:
- Sinusitas (sinusų uždegimas)
- Astma
- Miego sutrikimai ir nuolatinis nuovargis
- Blogėjanti gyvenimo kokybė
Kokie natūralūs būdai gali padėti sumažinti alerginės slogos simptomus?
- Vengti alergenų (uždaryti langus alergijos sezonu, reguliariai valyti namus, vengti gyvūnų kontakto).
- Drėkinti patalpas ar naudoti oro valytuvus.
- Skalauti nosį druskos tirpalu (nosies plovimas).
- Vartoti natūralius priešuždegiminius maisto produktus, pavyzdžiui, medų ar imbierą (jei nesate jiems alergiški).
Kada kreiptis į gydytoją dėl alerginės slogos?
- Simptomai jaučiami tam tikru metų laiku (pavasarį, vasarą) arba kontaktuojant su alergenu bei trunka ilgą laiką.
- Naudojami vaistai nepadeda arba sukelia šalutinius poveikius.
- Alerginė sloga trikdo miegą, darbą ar kitas kasdienes veiklas.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
