Aukšta vaiko temperatūra: atmintinė sergančio vaiko tėvams

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas – tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Vaikui temperatūra be simptomų

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.

Galima likti namie, jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis.

atmintinė sergančio vaiko tėvams

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

  • Yra jaunesnis nei 6 mėn;
  • Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
  • Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
  • Kūdikis prastai valgo;
  • Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
  • Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
  • Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
  • Temperatūra kyla >40°C;
  • Vaikas karščiuoja >5 d.;
  • Gydymas antipiretikais (ibuprofenu, paracetamoliu) nesumažina temperatūros;
  • Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
  • Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
  • Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

  • Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
  • Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
  • Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
  • Nuolat verkia;
  • Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
  • Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
  • Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
  • Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
  • Vemia tulžimi;
  • Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas – galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

atmintinė sergančio vaiko tėvams

Gydymas namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių

Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme

2. Nepkrauti Skrandžio

Vaikui atsisakant valgyti – duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų – tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.

3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)

a. Dėl skysčių trūkumo – lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
b. Dėl bėrimo – atpažinti neblykštantį bėrimą.
c. Bendrą būklę – vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.

4. Malšinti Karščiavimą

Malšinti karščiavimą >38,5°C arba vaikui dėl karščiavimo jaučiantis blogai/esant skausmui.
a. Ibuprofeno vienkartinė dozė 7-10 mg/kg, galima kartoti po 4 valandų, maksimali paros dozė 40 mg/kg (4 dozės).
Neskirti <6 mėn. amžiaus ar <5kg sveriančiam kūdikiui be vaikų gydytojo apžiūros.
b. Paracetamolio vienkartinė dozė 10-15 mg/kg, galima kartoti po 4 val., maksimali paros dozė 60 mg/kg kūdikiams iki 3 mėn., vyresniems 80 mg/kg/parai.
Neskirti <3 mėn. amžiaus kūdikiui be vaikų gydytojo apžiūros.
c. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai – skirti kitą vaistą.
d. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 – 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

5. Leisti Vaikui Ilsėtis

Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta – daugiau, jei jaučia karštį – mažiau.

6. Pakartotinė Konsultacija

Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
a. Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
b. Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
c. Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka. Kviečiame atsisiųsti sergančio vaiko atmintinę tėvams PFD formatu. 

Dalinkitės straipsniu: