Dirgliosios žarnos sindromas – vienas dažniausių virškinamojo trakto sutrikimų, tačiau apie jį vis dar kalbama per mažai. Nuolatinis pilvo pūtimas, skausmai, staigus viduriavimas ar vidurių užkietėjimas gali užklupti netikėtai, priversti keisti planus ir net apriboti socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties daugelis kenčiančiųjų renkasi likti namuose, atsisakyti laisvalaikio pramogų, kelionių ar net bendravimo su draugais. Gėda ir nenoras kalbėti apie šią problemą dar labiau apsunkina situaciją, palikdami žmogų vieną su nemaloniais simptomais. Nors DŽS priežastys gali būti įvairios – nuo žarnyno nervų jautrumo iki streso ar net paveldimumo, gera žinia ta, kad yra būdų, kaip sumažinti simptomus ir susigrąžinti gyvenimo kokybę – svarbiausia žinoti, kaip atskirti DŽS ir kaip tinkamai jį gydyti.
Kas yra dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)?
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – tai lėtinė virškinimo sistemos būklė, pasireiškianti pilvo skausmu, spazmais, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, ypač stresinėse situacijose arba po valgio. Tai viena dažniausių virškinimo trakto ligų, kuria serga apie 10–15 % suaugusiųjų visame pasaulyje.
DŽS nėra anatominis ar struktūrinis žarnyno pažeidimas – atliekant tyrimus dažnai nenustatoma jokių aiškių pakitimų, tačiau pacientai jaučia ryškius simptomus, kurie gali labai paveikti gyvenimo kokybę. Šis sindromas glaudžiai susijęs su žarnyno ir smegenų ryšiu, todėl jo atsiradimą gali lemti tiek fiziologiniai, tiek psichologiniai veiksniai.
DŽS nėra pavojinga liga ir nesukelia žarnyno uždegimo ar struktūrinių pakitimų, tačiau simptomai gali būti itin varginantys. Kadangi šio sindromo priežastys yra įvairios, kiekvienam pacientui gali prireikti skirtingo gydymo ar gyvenimo būdo korekcijų.
Kas sukelia dirgliosios žarnos sindromą?
Dirgliosios žarnos sindromą (DŽS) gali lemti įvairūs fiziniai ir emociniai veiksniai, kurie sutrikdo normalią žarnyno veiklą.
- Viena iš galimų priežasčių – raumenų veiklos sutrikimai žarnyne; jei raumenys susitraukinėja per stipriai ir ilgai, gali kilti pilvo pūtimas, susidaryti dujos ir pasireikšti viduriavimas, o jei jie per silpni, gali sulėtėti maisto judėjimas ir atsirasti vidurių užkietėjimas.
- Taip pat svarbus nervų sistemos vaidmuo – sutrikęs signalų perdavimas tarp smegenų ir žarnyno gali lemti pernelyg jautrią organizmo reakciją į įprastus virškinimo procesus, sukeldamas skausmą ar virškinimo sutrikimus.
- Didelę įtaką čia gali padaryti ir stresas patirtas ankstyvame amžiuje, dėl ilgalaikės emocinės įtampos.
- DŽS gali išsivystyti ir po stiprių žarnyno infekcijų, pavyzdžiui, bakterijų ar virusų sukelto gastroenterito, ypač jei dėl to žarnyne išsibalansuoja natūrali mikroflora.
- Tam tikrais atvejais polinkis sirgti DŽS gali būti paveldimas.
Pagrindiniai DŽS simptomai
- Pasikartojantis pilvo skausmas ar spazmai (dažnai praeina pasituštinus).
- Pilvo pūtimas (lengvas arba labai matomas) ir padidėjęs dujų kaupimasis.
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas (kai kuriems žmonėms šie simptomai gali kisti, pvz.: vieną dieną pasireikšti viduriavimas, po kelių dienų vidurių užkietėjimas).
- Nepilno išsituštinimo jausmas.
- Staigus noras tuštintis (dažniausiai po valgio ar stresinėse situacijose).
- Rėmuo pykinimas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje (nors DŽS dažniausiai paveikia apatinę virškinamojo trakto dalį, kai kurie žmonės patiria ir su skrandžiu susijusių simptomų).
Nors įprastus pilvo skausmus ir virškinimo sutrikimus patiria daugelis žmonių, dirgliosios žarnos sindromas pasižymi tuo, kad simptomai pasikartoja reguliariai ir tęsiasi ilgesnį laiką. Ši būklė dažnai pasireiškia epizodais, kai tam tikrą laiką žmogus jaučiasi visiškai gerai, tačiau staiga simptomai atsinaujina – atsiranda stiprūs pilvo skausmai, viduriavimas ar kiti virškinimo sutrikimai, kurie gali trukti kelias dienas.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai dažniausiai labai suintensyvėja po tam tikrų maisto produktų vartojimo, stresinėse situacijose ar hormoninių pokyčių metu, pavyzdžiui, moterims jie gali stiprėti pagal menstruacijų ciklą. Šios būklės stiprumas kiekvienam žmogui gali būti skirtingas – vieniems ji sukelia tik nežymų diskomfortą, o kitiems tampa rimta problema, turinčia įtakos kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei.
Ar DŽS gali sukelti nugaros skausmą?
Pasak Pasaulinės gastroenterologijos organizacijos dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) gali sukelti nugaros skausmą. Nors pagrindiniai DŽS simptomai yra susiję su virškinimo sistema, kai kurie žmonės taip pat patiria skausmus kitose kūno vietose, įskaitant nugarą. Šis skausmas gali būti susijęs su nuolatiniu pilvo raumenų įtempimu, kuris atsiranda dėl virškinimo sutrikimų ir persiduoda į apatinę nugaros dalį. Taip pat manoma, kad padidėjęs žarnyno jautrumas ir uždegimas gali lemti skausmo plitimą į kitas kūno dalis, o žarnyne susikaupusios dujos gali daryti spaudimą vidaus organams ir nugaros raumenims, sukeldamos diskomfortą.
Kaip diagnozuojamas DŽS?
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais, medicinine istorija ir tam tikrų kitų ligų atmetimu. Kadangi nėra specifinio tyrimo, kuris vienareikšmiškai patvirtintų DŽS, gydytojai dažniausiai vadovaujasi Romos kriterijais – tarptautiniu mastu pripažintais diagnostiniais kriterijais.
Pagrindinis DŽS požymis – pasikartojantis pilvo skausmas, pasireiškiantis bent vieną kartą per savaitę per pastaruosius tris mėnesius, kartu su bent dviem iš šių požymių: skausmo susijimu su tuštinimusi, išmatų konsistencijos pokyčiais (viduriavimu ar vidurių užkietėjimu) ir pasikeitusiu tuštinimosi dažniu.
Diagnozuojant DŽS, dažnai atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, siekiant atmesti kitas virškinamojo trakto ligas, tokias kaip celiakija, uždegiminės žarnyno ligos ar infekcijos. Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, išmatų tyrimus, maisto netoleravimo testus ar net kolonoskopiją, jei simptomai yra intensyvūs arba netipiniai.
Kadangi DŽS yra lėtinė būklė, labai svarbu atvirai aptarti simptomus su savo gydytoju ir stebėti galimus jų paūmėjimus bei veiksnius, galinčius juos sukelti. Kuo anksčiau diagnozuojama ši būklė, tuo lengviau pritaikyti tinkamą gydymo planą ir sumažinti jos poveikį gyvenimo kokybei.
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą?
Dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) gydymas apima mitybos, gyvenimo būdo ir emocinės sveikatos priežiūrą, siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Labai svarbu stebėti, kurie maisto produktai sukelia nepageidaujamas reakcijas ir pagerinti savo mitybos įpročius – pvz. laikytis mažai FODMAP angliavandenių turinčios dietos, riboti kofeiną, alkoholį ir valgyti reguliariai mažomis porcijomis. Pakankamas vandens vartojimas, lengva fizinė veikla ir atsipalaidavimo technikos, tokios kaip joga ar meditacija, padeda sumažinti streso poveikį žarnynui.
Jei simptomai stiprūs, jūsų gydytojas gali skirti vaistus nuo viduriavimo ar užkietėjimo, o kai kuriais atvejais – vaistus nervų sistemos pusiausvyrai atkurti.
Kognityvinė elgesio terapija ar pokalbiai su psichologu taip pat gali būti naudingi, ypač kai simptomai glaudžiai susiję su emocine būsena. Kadangi DŽS kiekvienam žmogui pasireiškia skirtingai, svarbu nebijoti ir atvirai kalbėti su gydytoju ar dietologu, kad būtų parinktas individualus ir tinkamiausias gydymo būdas, leidžiantis suvaldyti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Dirgliosios žarnos gydymas liaudiškai – pasiteisina ar ne?
Liaudiški metodai, tokie kaip įvairios žolelių arbatos ar natūralūs užpilai, gali palengvinti kai kuriuos dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus, tačiau vien jų nepakanka visiškam pasveikimui. Ramunėlių, mėtos ar pankolių arbatos dažnai padeda sumažinti pilvo spazmus ir pūtimą, tačiau DŽS yra sudėtinga būklė, kurios valdymui svarbus išskirtinis požiūris.
Subalansuota mityba, pavyzdžiui, mažai fermentuojamų angliavandenių (FODMAP) dieta, gali reikšmingai sumažinti simptomus, o reguliarus fizinis aktyvumas bei streso valdymas (pvz., joga ar meditacija) padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemos veiklą. Nors natūralios priemonės gali būti naudinga pagalbinė priemonė, ilgalaikiam palengvėjimui būtina atsižvelgti į organizmo individualius poreikius ir konsultuotis su jūsų gydytoju ar dietologu, kuris sudarys visapusišką ir veiksmingą gydymo planą.
DUK apie DŽS
Ar DŽS išgydomas?
Visiškai išgydyti DŽS dažniausiai nepavyksta, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai, subalansuota mityba, streso valdymas ir, jei reikia, jūsų gydytojo paskirti medikamentai padeda kontroliuoti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Ką galima valgyti, esant DŽS?
Svarbu rinktis lengvai virškinamą maistą ir stebėti, kurie produktai nesukelia diskomforto. Dažnai tinka liesa mėsa, žuvis, garintos ar virtos daržovės (pvz., morkos, cukinijos), ryžiai, avižos, bananai, mėlynės ir mažai riebalų turintys pieno produktai. Kai kuriems žmonėms naudinga laikytis mažai FODMAP angliavandenių turinčios dietos, tačiau tinkamiausią mitybos planą geriausia derinti su jūsų sveikatos specialistu.
Ar DŽS yra pavojinga liga?
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) nėra pavojinga gyvybei ar organus pažeidžianti būklė, tačiau ji gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Negydomi ar ignoruojami simptomai gali sukelti lėtinį nuovargį, miego sutrikimus, emocinį stresą ir riboti kasdienį aktyvumą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į jūsų sveikatos specialistą.
Ar stresas turi įtakos DŽS simptomams?
Taip, stresas ir emocinė įtampa gali stipriai paaštrinti DŽS simptomus. Žarnynas glaudžiai susijęs su nervų sistema, todėl stresinės situacijos gali suaktyvinti pilvo skausmus, pūtimą ar pakitusį tuštinimosi dažnį. Streso valdymo metodai, tokie kaip joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar kognityvinė elgesio terapija, padeda sumažinti emocinę įtampą ir palengvinti DŽS simptomus.
Kokie maisto produktai gali pabloginti DŽS simptomus?
Kai kuriems žmonėms simptomus paaštrina fermentuojami angliavandeniai (FODMAP), tokie kaip ankštinės daržovės, svogūnai, česnakai, kviečiai, pienas ir kai kurie vaisiai (pvz., obuoliai, kriaušės). Taip pat gali netikti aštrūs prieskoniai, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai ir riebi, stipriai apdorota ar kepta mėsa.
Į kokį gydytoją kreiptis pajutus DŽS simptomus?
Pajutus galimus dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali įvertinti būklę ir, jei reikia, nukreipti pas gastroenterologą. Gastroenterologas atlieka išsamesnius tyrimus, padeda patvirtinti diagnozę ir sudaro tinkamiausią gydymo planą. Taip pat gali būti naudinga konsultacija su dietologu ir, jei simptomai susiję su emocine būsena, psichologu ar psichoterapeutu.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
