Žiemos sezonui įsibėgėjant, vis dažniau girdime apie aplink siaučiančias ligas – kosulius, karščiavimus, silpnumą. Tačiau ar tikrai kiekvieną jų galima nurašyti kaip „paprastą peršalimą“? Vis daugiau atvejų rodo, kad už šių simptomų slypi kur kas pavojingesnis priešas – gripas A. Nepaisant jo panašumo į įprastą peršalimą, ši infekcija gali ne tik užklupti netikėtai, bet ir palikti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl labai svarbu atpažinti gripą laiku ir žinoti kuo jis skiriasi nuo paprastų peršalimo ligų.
Kas yra A tipo gripas?
A tipo gripas, dar vadinamas Influenza A, yra viena iš trijų pagrindinių gripo viruso rūšių (A, B ir C), kuris sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Šio tipo gripas yra ypač reikšmingas dėl savo gebėjimo plačiai plisti sukeliant epidemijas bei pandemijas. Jį sukelia virusai, kurie lengvai mutuoja, prisitaiko prie naujų aplinkos sąlygų ir užkrečia dideles žmonių grupes. A tipo gripas gali paveikti tiek žmones, tiek gyvūnus (pvz.: paukščius, kiaules), todėl jis laikomas itin dinamiška ir pavojinga infekcija.
A tipo gripo simptomai
A tipo gripo simptomai yra labai panašūs į peršalimo simptomus, tačiau jie pasireiškia staigiau, yra žymiai stipresni bei negydant gali sukelti rimtas komplikacijas. Pagrindiniai simptomai yra:
- Aukšta temperatūra (38 °C ir daugiau)
- Šaltkrėtis
- Galvos skausmas
- Raumenų ir sąnarių skausmai
- Bendras silpnumas
- Sausas kosulys
- Gerklės skausmas
- Sloga arba užgulusi nosis
Gripas ne visada pasireiškia akivaizdžiais simptomais – apie 75 % atvejų infekcija būna besimptomė. Tipiniais atvejais simptomai, tokie kaip karščiavimas, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis ir nuovargis, dažniausiai trunka kelias dienas. Tačiau gerklės skausmas ar sloga gali užsitęsti ilgiau, o kosulys, bendras silpnumas ir nuovargis neretai užsilieka net kelioms savaitėms.
A gripo komplikacijos
Gripas A gali sukelti rimtesnių komplikacijų, ypatingai rizikos grupėms, tokių kaip:
- Pirminė virusinė pneumonija – plaučių uždegimas, sukeltas tiesiogiai gripo infekcijos.
- Antrinė bakterinė pneumonija – bakterinė plaučių uždegimo forma, atsirandanti po virusinės infekcijos, kai susilpnėja imunitetas.
- Bronchitas – bronchų uždegimas, sukeliantis kosulį ir kvėpavimo takų sutrikimus.
- Širdies raumens uždegimas (miokarditas) – reta, bet sunki komplikacija, kai gripo virusas pažeidžia širdies raumenį, sukeldamas jo uždegimą ir galimus širdies funkcijos sutrikimus.
A gripo eiga ir gydymas
Gripas A plinta oro lašeliniu būdu – kai užsikrėtęs asmuo kosėja, čiaudi ar kalba, virusas patenka į aplinką ir per nosies, akių ar burnos gleivinę užkrečia kitus. Infekcija greičiau plinta mažose, prastai vedinamose ar dulkėtose patalpose, esant didesnei oro drėgmei bei vietose, kuriose yra daug žmonių -– mokyklose, prekybos centruose, viešajame transporte.
Inkubacinis periodas paprastai trunka 24–72 val., dažniausiai 48 val. Užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti kitus nuo 1 dienos prieš simptomus iki 5 dienų po jų pradžios.
Gripas A gydomas pagal jūsų sveikatos specialisto, gydytojo nurodymus. Pagrindinės priemonės apima poilsį, pakankamą skysčių vartojimą, kad organizmas išliktų hidratuotas, ir gydymą paskirtais vaistais simptomams palengvinti. Labai svarbu stebėti savo būklę – jei simptomai stiprėja arba atsiranda komplikacijų požymių, būtina nedelsiant kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Kuo skiriasi A ir B gripas?
A ir B gripo tipai nors ir sukelia panašius simptomus, jie skiriasi savo savybėmis, pavojingumu ir plitimo būdais.
A gripas, kurį sukelia A tipo gripo virusas, yra dažniausia ir pavojingiausia gripo forma. Šis virusas yra labai kintantis ir gali sukelti dideles epidemijas ar net pandemijas. A tipo gripo virusas turi įvairių potipių, kurie skiriasi pagal paviršiuje esančius baltymus – hemagliutiną (H) ir neuraminidazę (N). Šios mutacijos leidžia virusui greitai prisitaikyti ir išvengti žmogaus imuninės sistemos atakos. A gripas ne tik plinta tarp žmonių, bet ir gali užkrėsti gyvūnus, tokius kaip paukščiai ar kiaulės, todėl jo plitimas ir pavojus pasauliniu mastu yra didesnis.
Tuo tarpu B gripas, sukeltas B tipo gripo viruso, paprastai yra mažiau pavojingas. B tipo virusas nėra toks kintantis ir dažniausiai sukelia mažesnio masto epidemijas. Be to, B gripas užkrečia tik žmones, todėl jis mažiau linkęs sukelti globalias pandemijas. Nors B gripas irgi gali sukelti nemalonius simptomus, kaip karščiavimą, kosulį, gerklės skausmą, raumenų skausmus ir nuovargį, jo pasekmės dažniausiai būna švelnesnės nei A tipo gripo.
Gripo A testai
Gripo A testai – tai greitieji diagnostiniai įrankiai, kurie leidžia nustatyti, ar žmogus yra užsikrėtęs A tipo gripu. Šie testai paprastai atliekami naudojant nosies ar gerklės tepinėlius, o rezultatai dažnai būna gauti per kelias minutes. Jie gali būti naudingas pirmas žingsnis įvertinant gripo simptomus, ypač jei esate susirūpinę dėl galimo užsikrėtimo. Pavyzdžiui, jei turite gripui būdingus simptomus, kaip karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir nuovargis, greitas testas gali padėti sužinoti, ar gripo A virusas yra jūsų organizme. Šie testai gali būti lengvai įsigyjami vaistinėse.
Nors gripo A greitieji testai gali suteikti greitą rezultatą ir būti patogūs naudoti namuose ar vaistinėse, verta pabrėžti, kad jie nėra 100% tikslūs. Yra tam tikra tikimybė, kad testas gali duoti klaidingą neigiamą arba klaidingą teigiamą rezultatą. Dėl šios priežasties geriau pasitikėti specialistu ir pasitarti su gydytoju, jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę gripu. Gydytojas galės atlikti išsamesnius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę ir paskirtų tinkamą gydymą.
A gripo profilaktika
Pagal Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, gripo vakcina (skiepai) yra viena iš svarbiausių profilaktinių priemonių, skirtų apsaugoti nuo gripo ir mažinti jo plitimą.
Gripo vakcina dažniausiai yra sudaryta iš inaktyvuotų arba silpnų virusų, kurie negali sukelti ligos, tačiau sukelia imuninį atsaką organizme, taip paruošiant organizmą apsiginti nuo tikrojo gripo viruso. Ši vakcina apima kelis skirtingus gripo virusų potipius, kurie prognozuojami kaip dažniausiai cirkuliuojantys gripo sezonu. Vakcina yra atnaujinama kasmet, atsižvelgiant į tai, kokie virusai tikimasi dominuos artėjančiame sezone.
Skiepas nuo gripo yra svarbus kiekvienam, tačiau ypač svarbu skiepytis rizikos grupėms, kadangi jos turi didesnę tikimybę susirgti sunkiomis gripo formomis. Tokios grupės apima:
- Vyresnius nei 65 metų žmones
- Vaikus iki 5 metų
- Nėščias moteris
- Sergančius lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip astma, širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas
- Sveikatos priežiūros darbuotojus
Šiems asmenims skiepai yra finansuojami valstybės lėšomis.
Be skiepų, labai svarbu laikytis ir kitų higienos taisyklių, kad būtų galima efektyviai užkirsti kelią gripo plitimui. Vienas svarbiausių aspektų – asmeninė higiena. Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu yra paprastas, bet itin veiksmingas būdas sumažinti gripo viruso perdavimą. Ypač svarbu plauti rankas po to, kai buvote viešose vietose, po kosulio ar čiaudėjimo. Be to, visada pravartu turėti su savimi alkoholinį rankų dezinfekantą, kuris greitai ir efektyviai naikina virusus. Tai ypač patogu, kai nesate namie ir neturite galimybės tinkamai nusiplauti rankas – alkoholinį dezinfekantą lengvai galima nešiotis kišenėje.
Kitas svarbus elementas – kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas. Jei jaučiate, kad sergate arba pasireiškia gripo simptomai, turite laikytis tam tikrų taisyklių, kad neužkrėstumėte kitų žmonių. Čiaudėdami ar kosėdami užsidenkite nosį ir burną vienkartiniu audiniu, servetėle arba kosėkite, čiaudėkite į lenktą alkūnę – tai padės išvengti viruso išsiskyrimo į aplinką.
Be to, jei jaučiate gripui būdingus simptomus, geriausia likti namuose, vengti kontakto su kitais žmonėmis bei nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai padės ne tik jums pasveikti greičiau, bet ir apsaugos aplinkinius nuo galimo užsikrėtimo.
DUK apie gripą A
Ar skiepytis nuo gripo reikia kasmet?
Taip, skiepytis nuo gripo rekomenduojama kasmet. Gripo virusas kinta kiekvienais metais, todėl vakcina, sukurta prieš praėjusią sezoną, gali nebūti efektyvi prieš naujas viruso atmainas. Kiekvienais metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujina vakcinos sudėtį, kad ji atitiktų dažniausiai cirkuliuojančius virusus, todėl kasmetinė vakcinacija užtikrina geresnę apsaugą.
Ar gripo skiepas gali sukelti gripą?
Ne, gripo skiepas negali sukelti gripo. Vakcina, kuri naudojama gripo prevencijai, yra inaktyvuota arba susilpninta, todėl ji negali sukelti aktyvios infekcijos. Po vakcinacijos organizmas suformuoja imuninį atsaką, kuris padeda apsaugoti nuo gripo, tačiau pati vakcina nesukelia ligos.
Kada geriausia pasiskiepyti nuo gripo?
Geriausia skiepytis nuo gripo prieš prasidedant gripo sezonui, paprastai rugsėjo–lapkričio mėnesiais, kad organizmas turėtų laiko suformuoti imunitetą.
Kokie šalutiniai poveikiai gali pasireikšti po gripo vakcinos?
Po gripo vakcinos gali pasireikšti lengvi šalutiniai poveikiai, pavyzdžiui, vietinis paraudimas, patinimas ar skausmas injekcijos vietoje, taip pat gali kilti lengvas karščiavimas ar nuovargis, tačiau jie praeina per kelias dienas.
Ar gripo vakcina visada apsaugo nuo gripo?
Nors gripo vakcina labai padidina apsaugą nuo gripo, ji nėra 100% efektyvi, nes virusas gali mutuoti. Tačiau net jei vakcina nesugebėtų visiškai apsaugoti, ji gali sumažinti ligos sunkumą ir komplikacijų riziką.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą. Straipsnyje naudojamos asociatyvios nuotraukos iš nemokamo fotobanko.
