Šaltasis laikotarpis atneša su savimi ne tik gražius žiemos vaizdus, bet ir didesnį ligų bei infekcijų pavojų. Kuomet temperatūra krinta, dienos trumpėja ir padidėja susibūrimai uždarose vietose žmogaus organizmas tampa labiau pažeidžiamas. Šiuo metu viena iš labiausiai paplitusių sveikatos problemų tampa gripas, kurio kontekste labai svarbu suprasti, kas tai yra, kokios jo apraiškos, ir svarbiausia – kaip galime nuo jo apsisaugoti.
Kas yra suaugusiųjų gripas ir kas jį sukelia?
Suaugusiųjų gripas yra sezoninė virusinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia gripo A ir B tipų influenza virusas.
Gripas A
A gripo tipas yra dažniausiai sutinkamas ir sukelia rimtesnes ligos formas. Tai labiausiai plintantis gripo tipas, kadangi virusai gali persiduoti ir per žmones ir per gyvūnus, būtent dėl šios priežasties jis gali sukelti epidemiją ar net pasaulinę pandemiją.
Gripas B
Gripo tipas B yra dar vienas gripo viruso variantas, kuris, palyginti su A tipu, pasižymi tam tikrais skirtumais. Šis virusas dažniausiai yra susijęs su žmonėmis ir nekelia tokių didelių pavojų kaip A tipo gripo pandemijos. Gripo B viruso sukeltos ligos simptomai gali būti panašūs į A tipo gripo simptomus, tačiau jų eigą ir poveikį visuomenei lemia kiti veiksniai.
Gripas C
Rečiausia gripo forma, kuri pasižymi lengvais simptomais, retai sukelia ligą žmonėms.
Kaip užsikrečiama gripu?
Suaugusiųjų gripo protrūkiai dažnai vyksta žiemos mėnesiais, kai gripo virusai lengviau perduodami. Gripas plinta iš sergančių asmenų oro lašeliais, kuriuos jie išskiria čiaudėdami, kosėdami ar kalbėdami. Žmonės gali užsikrėsti, patekę į tiesioginį kontaktą su sergančiuoju arba prisilietę prie paviršių, kurie yra užkrėsti virusais. Mažose patalpose ar vietovėse, kuriose buriuojasi daug žmonių gripo virusai plinta greičiausiai. Svarbu paminėti, kad užsikrėtimas nuo žmogaus gali įvykti ir per inkubacinį sergančiojo laikotarpį – periodą nuo to kai asmuo užsikrečia gripo virusu, iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Šis periodas gali trukti nuo 1 iki 4 dienų.
Pagrindiniai gripo simptomai
Pagrindiniai gripo simptomai yra gana charakteristiški ir apima:
- Aukštą temperatūrą
- Slogą ir nosies užgulimą
- Kosulį
- Galvos skausmą
- Raumenų, sąnarių skausmą
- Silpnumą
- Gerklės skausmą
- Akių obuolių skausmą
- Šaltkrėtį
Svarbu pažymėti, kad gripo simptomai gali skirtis, ir ne kiekvienas asmuo juos patiria vienodai.
Gripo eiga: aukšta temperatūra, sloga, kosulys
Gripo eiga prasideda nuo inkubacinio laikotarpio – tai periodas nuo to momento, kai asmuo užsikrečia gripu, iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Per inkubacinį laikotarpį gripo virusas prasiskverbia į organizmą, pradeda daugintis ir veikia žmogaus ląsteles. Po dažniausiai trunkančio 1 – 4 dienų inkubacinio laikotarpio pasirodo pirmieji simptomai, kurie apimą: aukštą temperatūrą, dažniausiai didesnę nei 38 °C, sausą ar drėgną kosulį, užgulusią nosį, slogą bei galvos skausmus. Gripas kiekvienam pasireiškia skirtingomis komplikacijomis bei jų kombinacijomis, o tinkamai gydomas praeina dažniausiai per 7 – 14 d. ar net greičiau.
Gripo tyrimai ir diagnostika
Gripo diagnozė grindžiama įvairiais tyrimais, kuriuos atlieka gydytojas, siekdamas nustatyti, ar pacientas serga gripu ar kitokia infekcija. Pagrindiniai gripo tyrimai ir diagnostikos metodai apima:
- Greitąjį gripo testą – gripoA ir gripo B antigenų aptikimo nosies tepinėlio mėginyje testas. Šį testą lengvai galima įsigyti vaistinėse, tačiau rezultatai nors ir parodomi labai greitai, gali būti ne visai tikslūs.
- A/B Gripo tyrimas PGR metodu – šis tyrimas naudojamas siekiant nustatyti gripo viruso DNR arba RNR, paimant tepinėlį iš nosiaryklės. PGR tyrimas yra itin specifiškas ir jautrus, todėl leidžia tiksliai ir greitai diagnozuoti gripą bei tikslų jo tipą, net jei kitų tyrimų rezultatai yra neaiškūs arba neigiami.
P9 klinikoje galite atlikti greitąjį antigenų testą gripui nustatyti. Pasitelkdami moderniais diagnostikos įrankiais mūsų gydytojų komanda užtikrina tikslius, greitus bei efektyvius rezultatus.
Gripo komplikacijos – kodėl svarbu gydytis?
Nors ir gripo simptomai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nekenksmingi, jų ignoravimas ar nepakankamas gydymas gali lemti rimtas komplikacijas. Įvairios gripo komplikacijos gali kelti grėsmę ne tik paciento sveikatai, bet ir gyvybei. Štai keletas priežasčių, kodėl svarbu rimtai vertinti ir gydyti gripo simptomus:
- Pneumonija – plaučių uždegimas yra viena iš rimčiausių gripo komplikacijų. Sunkus pneumonijos atvejis gali reikalauti hospitalizacijos, o nepakankamas gydymas gali sukelti ilgalaikes kvėpavimo problemų pasekmes.
- Sepsis – ekstremalus organizmo uždegiminis atsakas į gripo virusą gali baigtis sepsiu, kuris yra pavojinga bakterinė infekcija, įsiskverbianti į kraują. Sepsis yra potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kuri reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos – gripas gali sukelti širdies ir kraujagyslių sistemą paveikiančias komplikacijas, įskaitant miokardo infarktą arba išemiją. Tai ypač pavojinga žmonėms su širdies ligomis.
- Smegenų ir raumenų uždegimai – kai kurie gripo tipai gali sukelti centrinės nervų sistemos komplikacijas, tokiu būdu paveikdami smegenis arba raumenis. Šių būklių nepakankamas gydymas gali turėti ilgalaikių pasekmių.
- Organų nepakankamumas – didelio uždegimo metu gali išsivystyti dauginis organų nepakankamumas, įskaitant inkstų nepakankamumą. Tai labai pavojinga būklė, reikalaujanti intensyvios priežiūros.
Dėl šių priežasčių svarbu, kad žmonės, patyrę gripo simptomus, kreiptųsi į gydytoją ir laikytųsi paskirtų gydymo rekomendacijų. Tai padės išvengti rimtų komplikacijų ir užtikrinti greitą sveikimo procesą.
Gripo prevencijai – skiepas nuo gripo
Gripo prevencijai viena iš efektyviausių priemonių yra skiepas nuo gripo. Šis prevencijos metodas yra plačiai pripažintas ir rekomenduojamas, ypatingai tiems, kurie priklauso rizikos grupėms. Gripo skiepas yra vakcinos forma, kurioje yra inoaktyvuotų gripo viruso dalelių arba jų baltymų. Geriausia skiepytis prieš šaltąjį laikotarpį (žiemą), kiekvienais metais, kadangi gripas turi savybę kisti. Gripo skiepas yra svarbus prevencijos įrankis, nes jis padeda sumažinti gripo infekcijos riziką ir jo sukeliamų sunkių komplikacijų pavojų. Skiepas taip pat prisideda ne tik prie Jūsų, bet ir prie bendro visuomenės imuniteto, apsaugant net tuos asmenis, kurie negali arba nenori gauti skiepo.
Pasiskiepykite nuo gripo P9 klinikoje ir užtikrinkite savo ir kitų apsaugą šaltuoju metų laiku. Registracija čia
Kaip veikia gripo vakcina?
Gripo vakcina, gali būti sukelta neveikliais arba inoaktyvuotais viruso fragmentais arba baltymais. Kai organizmas susiduria su šiais elementais, imuninė sistema jį atpažįsta kaip potencialų grėsmės šaltinį ir pradeda gaminti antikūnus. Todėl susidūrus realiu gripo virusu, po gauto skiepo, imuninė sistema jau yra pasirengusi kovoti – atpažinti ir neutralizuoti tikrąjį virusą, užkertant kelią infekcijos plitimui ir vystymuisi. Net jei asmuo, gavęs vakciną, susirgtų gripu, tikimybė patirti sunkius simptomus ir komplikacijas sumažėja.
Papildoma gripo profilaktika
Papildoma gripo profilaktika yra svarbi, ypač kai gripo sezono laikotarpis yra intensyvus. Štai keletas papildomų profilaktikos priemonių, kurios gali sumažinti gripo infekcijos riziką:
- Rankų higiena – dažnas rankų plovimas muilu yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo virusų perdavimo. Ypač svarbu plauti rankas po kontaktų su paviršiais, kurie gali būti užkrėsti.
- Veido lietimas – stenkitės vengti veido lietimo rankomis, ypač viešose vietose. Virusai gali patekti į organizmą per akių, nosies ir burnos gleivines.
- Saugokitės kontakto su sergančiais – būkite atsargūs ir stenkitės išvengti kontakto su jau užsikrėtusiais žmonėmis, tai padaryti lengviau naudojant apsaugines priemones, pavyzdžiui, kaukes.
- Stiprinkite imuninę sistemą – sveika gyvensena, tinkama mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.
- Vengimas perpildytų vietų – stenkitės vengti didelių žmonių susibūrimo vietų, ypač jei tai uždaros erdvės. Perpildytoje vietoje didėja rizika susirgti.
Svarbu prisiminti, kad nepaisant profilaktinių priemonių gripo susirgimo rizika vis tiek išlieka, o efektyviausias būdas to išvengti – pasiskiepyti.
D.U.K.
Ar gripas ir peršalimas yra tas pats?
Ne, tačiau abiejų ligų simptomai gali būti panašūs.
Koks tikslas skiepytis nuo gripo, jei pasiskiepijus vis tiek išlieka susirgimo tikimybė?
Skiepas smarkiai sumažina susirgimo rizika bei susirgus gausiai sumažina galimas komplikacijas.
Kodėl reikia skiepytis kiekvienais metais?
Gripo virusas nuolat kinta, todėl kasmet reikia atnaujinti vakciną, kad ji būtų efektyvi prieš naujausius viruso variantus. Skiepų reguliarumas padeda prisitaikyti prie besikeičiančio gripo viruso.
Kaip gydyti gripą?
Gripas dažnai reikalauja simptominio gydymo, siekiant palengvinti simptomus ir pagerinti paciento gerovę. Bet kokiu atveju – dėl gydymo reikia pasikonsultuoti su gydytoju.
Gripas, kaip sezoninė virusinė kvėpavimo takų liga, iškyla kaip reikšminga sveikatos problema žiemą. Tad šiuo šaltuoju metu svarbiausia yra ne tik suvokti gripo simptomus, bet ir žinoti, kaip galime efektyviai apsisaugoti nuo šios ligos. Skiepas nuo gripo išlieka viena iš efektyviausių prevencijos priemonių, o kartu su higienos taisyklėmis ir imuninės sistemos stiprinimu galime sumažinti gripo paplitimo riziką. Įgyvendinus šias prevencines priemones, galime siekti ne tik savo asmeninės, bet ir visuomenės sveikatos. Taigi, gripas, nors pavojingas, tampa įveikiamas, jei laikomės tinkamų prevencijos taisyklių ir imame atsakingai rūpintis savo sveikata.
